Stresas ir jo įveikimo būdai

Visi,  nors kiek susiję su sportu, žino, kas yra stresas. Kiekvienas iš mūsų yra susidūręs su vienokia ar kitokia streso forma. Bet vis dėlto būtų sunku surasti tikslų ir trumpą šio žodžio apibūdinimą. Psichologiškai tai galima būtų apibūdinti kaip: įtampą, susirūpinimą, jaudulį ar tam tikras baimes, kurios sukelia neigiamas organizmo reakcijas.

Jau anksčiau, savo pateiktame straipsnyje apie vartininkų psichinę galią rašiau, kokią įtaką mūsų organizmui daro streso sukeltos būsenos. Streso metu padidėja sportininkų kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas, sumažėja koncentracija…. Sportininko koordinacija sutrinka, sulėtėja judesiai, padažnėja klaidų skaičius. Kažkur matyta? Trumpai tariant, sportininkas, kuris rungtynių metu nesugeba susidoroti su stresu, nepasirodys sėkmingai.

Kalbant apie stresą reikėtų pabrėžti, kad jo atsikratyti neįmanoma, tačiau įmanoma išmokti kaip su juo kovoti, jį reguliuoti ir kaip sėkmingai išnaudoti savo potencialą stresinėse situacijose.  Reikėtų žinoti, kad stresas gali būti – neigiamas, kuris trukdo futbolininkui sėkmingai rungtyniauti, arba teigiamas, kuris padės sportininkui geriau susikoncentruoti ir pagerinti savo pasirodymą.

Pagrindinis streso šaltinis futbole yra nežinomybė ir abejonės. Kiekvienas futbolininkas jaudinasi prieš rungtynes ir jų metu,  nes nežino kokia bus tolimesnė įvykių eiga. Ar jo pasirodymas (rungtynių bei  tam tikros situacijos metu) bus sėkmingas ar ne. Taigi, jeigu žaidėjas per daug pasitiki savimi, jis nebus pakankamai susikoncentravęs ir jo veiksmai gali būti nesėkmingi. O jei per daug abejoja savo sėkme, jį kankins neigiamos mintys, koncentracija vėl mažės ir pasirodymas taipogi bus nesėkmingas. Iškyla klausimas – kaip pasirinkti optimalų variantą, kuris leistų sportininkui sėkmingai išnaudoti savo potencialą?

Žaidėjo pasirodymas gerėja kylant įtampai tol, kol stresas pasiekia optimalų tašką ir tada stresas toliau auga, o pasirodymas prastėja. Geriausias to pavyzdys būtų W.Rooney ar L.Messi pasirodymas per šį pasaulio čempionatą. Dėl didelio ažiotažo, kurį sukėlė spauda žaidėjai jautė didžiulę įtampą ir to pasekoje jų pasirodymas nebuvo pats geriausias. Nors abudu buvo patys geriausi žaidėjai savo klubinėse komandose. Kitas pavyzdys būtų, jog labai retai tenka pamatyti tikrai geras rungtynes aukšto lygio varžybų finalo metu.

Todėl kiekvienas futbolininkas ir treneris turėtų žinoti, kad  per didelis stresas yra didžiausias žaidėjų varžovas, kuris neleidžia jiems pasiekti maksimalaus pasirodymo lygio. Nors kartais atrodo, kad vieni žaidėjai jaudinasi daugiau, kiti mažiau, svarbu žinoti, kad stresas veikia juos visus.

Streso įveikimo budai :

  • Relaksacija
  • Vizualizacija
  • Pozityvus mąstymas
  • Planavimas ir analizavimas


Relaksacija – vienas iš labiausiai žinomų ir plačiausiai paplitusių streso įveikimo būdų. Jos naudojimas rekomenduojamas visiems, ypač žmonėms, kurie dažnai susiduria su stresinėmis situacijomis: futbolo treneriai, žaidėjai ir pan. Yra daugybė įvairiausių relaksacijos būdų, bet pagrindinė esmė yra kūno atpalaidavimas ir gilus kvėpavimas, pašalinių minčių atidėjimas, kūno jutimas.

Vizualizacija – tai procesas, kuris susijęs su vaizduote. Gebėjimas matyti, jausti ir girdėti savo veiksmus ekrane, kuris yra mūsų mintyse. Vizualizacijos metu stengiamasi įsivaizduoti veiksmus įvairiose situacijose, kurie padėtų pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tai minčių procesas, įsimenant vaizdus ir jausmus, o ne žodžius (R. Srebro, 2002).

Šio proceso metu žaidėjas savo mintyse susiformuoja tam tikrą vaizdinį, kuris jam sukelia teigiamas emocijas ir  šios  padeda atitraukti  mintis nuo bereikalingo jaudulio. Vaizdiniai gali būti susiję su bet kokia situacija ar aplinka, kuri priverčia sportininką jaustis saugiai. Jei tai tam tikro veiksmo vaizdinys, privaloma, kad sportininkas jame sėkmingai pasirodytų.  Čikagos „Bulls“ krepšinio komandos buvęs treneris Phil Jackson visada naudodavo vizualizacijos metodą, kuriame savo žaidėjams liepdavo įsivaizduoti saugia vietą (paplūdimį, namus ir pan.). Savo knygoje jis rašo, kad kiekvieną kartą, kai pamatydavo, kad jo žaidėjai aikštėje praranda pasitikėjimą ir koncentraciją, jis juo sodindavo  ant suolelio ir liepdavo įsivaizduoti saugia vietą.

Visgi futbolas  skiriasi  nuo krepšinio, nes žaidėjai negauna minutės pertraukėlių, bei negali keistis kiek nori. Bet ir čia galima sėkmingai naudoti vizualizacijos metodus. Tačiau tai reikėtų daryti rūbinėje, likus kelioms minutėm iki rungtynių, per pertrauką, prieš atliekant baudos smūgi, prieš mušant baudinį ir pan.

Kaip pavyzdį norėčiau pateikti situaciją, kurioje buvęs Anglijos rinktinės treneris S.G. Eriksonas panaudojo vizualizacijos metodą, baudinių serijos tarp Anglijos ir  Portugalijos futbolo rinktinių metu.  Treneris paprašė savo žaidėjų užmerkti akis ir mintyse įsivaizduoti kaip jie pasiųs kamuolį į vartus. Kurią pėdos dalį jis naudos, koks bus smūgio stiprumas, į kurį kampą skries kamuolys, kur judės vartininkas. Prieš mušant baudinį, jis liepė savo žaidėjams skaičiuoti žingsnius, kuriuos jie žengs, kol pasieks baudos aikštelę. Tai turėjo padėti žaidėjam atitraukti mintis nuo pašalinių trikdžių (žiūrovai, kameros ir pan.). Taip pat jis liepė žaidėjams nekeisti sprendimo ir daryti viską taip, kaip jie  įsivaizdavo prieš kelias sekundes.

Pozityvus mąstymas.

Viena iš streso priežasčių yra neigiamos mintys. Streso lygis, kurį jaučia sportininkas, priklauso nuo to, kaip jis reaguoja į jį supančius įvykius ir mintis. Žaidėjai privalo išmokti kontroliuoti savo mintis. Jie privalo atsisakyti tokių minčių, kaip „rungtynės jau pralaimėtos“, „aš tikrai daugiau neberungtyniausiu startinėje sudėtyje“ ir pan.  Jie turi galvoti pozityviai pvz.: „niekas dar neprarasta“, „aš dar sulauksiu savo šanso“ ir pan.  Tiek treneris, tiek sportininkai turi suprasti, kad tik mūsų mintys duoda nurodymą mūsų kūnui reaguoti į tam tikrą situaciją kaip į stresinę ir atitinkamai elgtis. Tačiau, jei mes pakeisime savo mąstymą, tai ir kūno reakcija pasikeis. Taigi sportininkai privalo galvoti apie stresą, kaip apie tam tikrą iššūkį, kurį jie privalo įveikti, ir tai sėkmingai padės jiems kontroliuoti streso lygį.

Planavimas ir analizavimas.

Jau minėjau straipsnio pradžioje, kad vienas iš pagrindinių streso šaltinių yra nežinomybė, sukelianti žaidėjui jaudulį, kuris vėliau perauga i stresą. Taigi rungtinių planavimas ir analizavimas gali padėti sumažinti stresą.

Planuojant ir analizuojant rungtynes būtinas trenerio ir sportininkų bendradarbiavimas. Treneris privalo pabrėžti savo komandos žaidėjų stipriąsias puses, apžvelgti rungtynių taktiką, paskelbti rungtynių startinę sudėtį. Kartu su komandos draugais,  jei įmanoma, peržiūrėti priešininkų rungtynių vaizdajuostes.

Pabaigai norėtųsi pasakyti, jog žaidėjų psichologinis pasirengimas dauguma priklausys nuo jų pačių noro ir pastangų. Tačiau treneris turėtų juos užvesti ant to kelio, suteikiančio sportininkui visas galimybes stiprinti savo psichologinį pasirengimą.

Informaciją parengė: http://www.futbolotreneris.lt

Komentarai